Vėdinimo sistema – tai iš kelių elementų sudaryta grandinė, kurioje kiekvienas atlieka svarbią funkciją. Pirmiausia – tai ortakiai, kurie vienas prie kito jungiami kniedėmis. Ortakiai tvirtinami prie lubų arba sienų, tai atliekama naudojant laikiklius.

Montuojant ortakius paprastai naudojami aliuminio (kieti) vamzdžiai, tačiau esama ir kitokių sprendimų – stačiakampių, lanksčių ortakių sistemų. Jei zonos nešildomos, montuojami ortakiai yra su šilumos izoliavimo funkcija. Svarbu ir tinkamai apskaičiuoti ortakių skerspjūvį – jis skaičiuojamas atsižvelgus į planuojamo oro srautą bei triukšmo lygį, kuris kyla orui judant ortakiais. Taigi skaičiuojamas oro greitis ir slėgis neturi būti didelis (pirmasis magistralėse siekia 3 – 4 m/s, o atšakose – ne daugiau nei 2 m/s).

Kitas svarbus vėdinimo sistemos elementas – lauko grotelės, kurios saugo, kad į patalpas judančio oro nepasiektų krituliai. Taip pat čia tvirtinamas ir apsauginis tinklelis nuo vabzdžių. Veikiančių sistemos įrenginių ir ortakių vidumi cirkuliuojančio oro skleidžiamą triukšmą mažina slopintuvai, o patenkančio oro švara rūpinasi oro filtrai. Patekęs į sistemą oras yra skirstomas – šią funkciją atlieka skirstytuvai (grotelės arba difuzoriai). Kad oro temperatūra būtų tinkama, jis šildomas arba vėsinamas šildytuvu arba šaldikliu (pastaruosius galima montuoti į atskirus ortakius arba diegti įrenginiuose).

Vėdinimo sistemų pasirinkimas: oro tiekimo sistemos; oro tiekimo – ištraukimo su šilumokaičiu sistemos; recirkuliacinės sistemos; oro šildymo sistemos; oro ištraukimo, dūmų šalinimo, kompensacinės ir kitos sistemos.